LSPSF Naujienos
Utenos taurės skraidyklių varžybose - lenktynės su permainingais Lietuvos orais
2017 m. liepos 6-9 dienomis Utenos aerodrome vyko skraidyklių varžybos. Lietuvoje šis sportas nėra plačiai žinomas, taigi pirmiausiai norėčiau apibūdinti - kas tai. Pradėsiu nuo pačios skraidyklės.
Skraidyklė (sparnas) - sudarytas iš anglies/aliuminio konstrukcijos ir aptrauktas specialia orui nelaidžia medžiaga. Pati medžiaga stipriai skiriasi nuo parasparnio medžiagos, yra daug storesnė ir didžioji jos dalis laminuota. Skraidyklė valdoma svorio centro keitimo principu. Pilotas skraidyklę vairuoja su horizontalia vairolazde (angl. speedbar). Iš pažiūros atrodo pakankamai neefektyvus vairavimo būdas, bet patikėkite manimi - valdymas labai tikslus ir efektyvus.
Pakaba (kokonas) - pilotas skrenda pasikabinęs po sparnu. Tam yra speciali pakaba, kurioje yra viskas ko gali prireikti skrydyje: atsarginis parašiutas, stabdymo parašiutas, radijo įranga, skridimo kampo reguliavimo įranga, vanduo ir kartais maistas.
Kaip matote nuotraukose, mes skrendame galva į priekį, kaip ir paukščiai. Skrisdami po savimi matome tik horizontalią vairolazdę. Kai gerai įvaldai skrydį skraidykle, tu ir sparnas tampate neatsiejama dalimi. Skraidyklės valdymas labai intuityvus. Kiekvieną oro sparnas perduoda tiesiai į rankas. Skraidyklė gali skristi nuo maždaug 30km/h iki 160km/h ir daugiau. Dažniausiai skrendame greičio diapazone nuo 40 km/h iki 100 km/h. Skraidyklės aerodinaminė kokybės santykis 15 : 1. Tai reiškia, kad iš 1 kilometro galime nuskristi 15 km į priekį. Skraidyklių varžybos labai dinaminis sportas, kuriame klaidos labai daug kainuoja. Klaidingai pasirinkti sklendimo linija gali stipriai lemti rezultatą. Tam įtakos turi mažesnis nei pvz. sklandytuvų greitis, kuris neleidžia, pirma, greitai praskrieti žemėjimo zonas, antra, aprėpti tokio didelio atstumo. Taigi sugebėjimas matyti daugiau žingsnių į priekį yra būtinas.
Skraidyklių varžybų tikslas - kuo greičiau nuskristi tam tikrą iš anksto nustatytą maršrutą. Atrodo paprasta, tačiau taip nėra. Mes neturime variklių, į priekį veda tik teisingi sprendimai renkantis iš daugybės galimų kelių ir pasirinkimų.
Apie neseniai vykusias varžybas. Jose dalyvavo 7 dalyviai. 5 lietuviai ir 2 svečiai iš užsienio. Varžybų dalyviai ėmė rinktis jau liepos 6 dieną, tačiau oras buvo permainingas ir dėl audrų pavojaus pratimas buvo atšauktas. Kai varžybų dieną pratimo nėra, dalyviai paprastai ne snaudžia, o užsiima kitomis veiklomis: turizmas, dviračiai, maudynės, žvejyba ir t.t. Juolab, kad praktiškai visi dalyviai atvažiuoja su savo šeimomis. Nepaisant atšaukto pratimo, išnaudojome dieną maksimaliai, po audros pilotai treniravosi kilti ir tūpti.
Antrąją dieną mus pasitiko didžiulis vėjas (vėjo gūsiai siekė net iki 12 metrų). Tačiau jau ryte, gerai išnagrinėje oro prognozę, nusprendėme laukti, kadangi vėjas turėjo rimti. Taip ir atsitiko. Pratimas buvo nustatytas į pietryčius, finišas - Ignalinos aerodromas. Tačiau vos pradėjus pakilimo procedūrą, virš aerodromo ėmė formuotis audra. Dėl to pratimą vėl teko atšaukti. Neilgai trukus pradėjo stipriai lyti. Po kelių valandų oras pasitaisė ir šį laiką išnaudojome tolimesnėms treniruotėms. Kiti dalyviai išvažiavo stebėti tuo metu Utenoje vykusių dronų lenktynių.
Trečioji diena prasidėjo optimistiškai - prognozės žadėjo sklandymui tinkamą orą. Taigi suskubome fiksuoti šios dienos pratimą. Uždavėme 62 kilometrų trikampį. Pradėjus kilimo procedūrą, iš vakarų slinko didžiulis viršutinių debesų masyvas. Aerodrome girdėjosi daug pesimistiškų nuomonių, esą niekas nepasieks net pirmojo taško. Tačiau pilotai įrodė kitaip!
Pradėjau skrydį vienas iš paskutiniųjų. Pradžioje pirmasis termikas mane šiek tiek išlepino, galvojau, kad bus labai lengva pasiekti pirmąjį punktą. Tačiau tądien sunkiai sekėsi nuspėti termikų buvimo vietą. Ir pradžioje vos už 10 kilometrų stipriai nužemėjau iki maždaug 300 metrų. Staiga priešvėjinėje medžių linijos pusėje už kokio kilometro dešinėje pamačiau didžiulį vėjo gūsį. Ir nusprendžiau skristi ten. Nesuklydau, radau energijos šaltinį, kuris leido tęsti varžybas. Įdomus dalykas apie skraidykles yra tas, kad neretai mums pavyksta susikelti iš labai mažų aukščių, mano rekordas - 50 metrų.
Kai jau buvau visai arti debesies pado, pamačiau savo brolį Vydą su Icaro Laminar Z9 skraidykle - aukščiau negu aš. Supratau, kad praradau nemažai laiko, kadangi jis paliko aerodromą gerokai vėliau nei aš. Susirinkę aukštį abu pasukome link pirmojo posūkio punkto. Aš užsiėmiau šiek tiek saugesnę poziciją skrisdamas aplink debesų juosta, o Vydas skrido tiesiai. Pasirodo, mano linija buvo kur kas geresnė: jis įėjęs į labai didelę žemėjimo zoną prarado daugiau nei 500 m aukščio, kas yra apie 7 kilometrai distancijos. Neilgai trukus pasiekėme punktą.
Ir tolėliau sekė sunkiausia dalis - reikėjo skristi šešėlyje, kur saulė nešildo žemės. Negaudami papildomos energijos debesys paprastai ima nykti, taip atsitiko ir čia. Teko skristi kaip galima atsargiai ir tikėtis, kad kažkur kils drėgnesnis oras. Pasisekė - visai netoli Užpalių nebeaukštai radau termiką. Labai silpną ir nepastovų, bet tokiu oru pasirinkimo nėra. Skaičiuodamas kiekvieną uždirbtą 100 metrų, galvojau tolimesnį planą. Kai liko keli šimtai iki debesies pado, apačioje pamačiau tą patį Laminar. Apsidžiaugiau, kad ir Vydas rado termiką. Pasiekus ištižusio debesies padą išskridau į Vyžuonas - antrąjį punktą. Jaučiausi gerai, kadangi supratau, kad jau beveik turiu pakankamai aukščio pasiekti finišą.
Įeinu į posūkio punkto 500 metrų spindulio zoną ir skaičiuoju iki 5, sukuosi į kairę. Iki aerodromo liko tik 14 km. Turiu 900 metrų. Teoriškai turiu grįžti, tačiau dar reikia aukščio kadangi jei sklendžiant namo pasitaikys žemėjimo zona, didėja šansas neparskristi. Pamatau gandrų būrelį ir skrendu pas juos. Radau! Kelios spiralės ir plati šypsena mano veide! Pasieksiu finišą. Skrendu namo ±100 km/h, oras ramus, lyg skristum vakarą. Priskridęs arčiau pamatau aerodrome ukrainiečio ir Vydo sparną. Džiaugiuosi už juos ir einu leistis. Ištraukiu kojas ir neilgai trukus jau einu per tą pačią pievą iš kurios prieš 3,5 val. pakilau. Nuostabus jausmas!
Ketvirtoji diena prasideda lietumi, tačiau dar neapleidžia džiaugsmas, kad vakar buvo puiki diena ore. Virš gražių, kiek apsemtų, Utenos apylinkių. Surengiame apdovanojimus ir galvojam toliau apie ateities skrydžius.
Straipsnio autorius: Saulius Guobužas
Pirmą vietą užėmė Sergei Marin (910 taškų) iš Ukrainos, antrą - Saulius Guobužas (667 taškai) ir trečią - Mindaugas Morkūnas (444 taškai).
« atgal